Vilniaus Sergėtojai
Kelias po tavo batais buvo pažįstamas – nelygus asfaltas, kylantys kalneliai, išsibarsčiusieji namai. Vilnius. Tu jau klaidžiojai jo vingiuotomis gatvėmis, užsibūdavai kavinėse, stebėdavai, kaip prieblandoje keičiasi šviesa ant bokštų – daugybę kartų. Bet šįkart buvo kitaip. Tu atvykai ne dėl priežasties. Tik... nuojauta. Gal sapnas. Gal koks užsilikęs prisiminimas. Kažkas kvietė sugrįžti.
Ir štai, praėjus paskutiniam medžiui, pamačius miesto stogus — pamatai JĄ. Pusiau paslėptą samanose, šalia seno akmens: knyga. Aptrinta, odiniu viršeliu, keistai šilta, akivaizdžiai sena. Jokio pavadinimo, tik įspaustas vilko galvos ženklas.
Nusitrynusi. Oda aptraukta. Senovinė, bet šilta prisilietimui.
Užduotis #1
Dabar, kai atvėrei kelią, privalai įrodyti, jog esi pasiruošęs.
Vilnius – tai miestas, gimęs iš sapno, vieta, sukurta ne užkariavimu, bet regėjimu. Iš to regėjimo pakilo sienos, bokštai ir legendos. Įvesk metus, kada Vilnius pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tik tada aš žinosiu, ar gali tapti išrinktuoju.
Sveikinu!
Vilnius tave pripažino. Tavo atsakymas atvėrė kelią. Bet tai tik pradžia. Ar eisi toliau?
